You are currently viewing Dviejų vaikų tėčio Adomo istorija

Dviejų vaikų tėčio Adomo istorija

„Kai žmona pasakė, kad nebenori būti kartu, pirmas dalykas, kurį pajutau – ne pyktis, ne liūdesys, o tuštuma. Toks jausmas, lyg kas nors būtų išplėšęs grindis iš po kojų, o aš tiesiog krentu į niekur“, – apie savo skyrybų patirtį pasakoja programos „Drauge“ dalyvis Adomas.

„Kartu mes buvome 11 metų. Turime du vaikus. Atrodė, kad gyvenimas tvarkingas: darbas, namai, savaitgaliais vykdavome prie ežero, nueidavom į muziejų. Niekas garsiai nerėkė, niekas nebuvo neištikimas. Bet kažkur pakeliui mes praradom ryšį. Gal per daug tylėjom, kai reikėjo kalbėtis. Gal per daug galvojom, kad viskas susitvarkys savaime.“

Žlugus daugiau nei dešimtmetį trukusiai rutinai ir stabilumui, vyro gyvenimas pasikeitė kardinaliai.

„Išėjus iš bendrų namų, pirmos naktys buvo tarsi karo laukas. Viduje nuolat sukosi prieštaringos mintys. Kaltinau ją. Kaltinau save. Bandžiau grįžti. Kartais verkiau – vienas, tyliai, kad niekas nematytų. Vyrams juk nepriimta rodyti skausmo, ar ne?“

Išgyventi tokius pokyčius – sudėtinga, o kartais net ir sunkiai pakeliama, todėl ieškoti pagalbos – būtina.

„Pradėjau galvoti apie psichologo pagalbą. Ne kartą skaičiau, kas tie žmonės, ką jie daro. Buvo net momentas, kai jau buvau beveik parašęs vienam iš specialistų. Bet tada suabejojau. Ar tikrai tai man? Ar aš tikrai turiu „problemų“? Gal pats susitvarkysiu? Gal dar palauksiu…“

Tas laukimas Adomui tempėsi savaitėm. Vyras jatėsi vis labiau apatiškas:

„Nenorėjau pasiduoti, bet tuo pačiu – nežinojau, kaip eiti pirmyn. Jaučiausi labai vienas. Draugai siūlė susitikti, eiti į barą, bet jaučiau, kad tai nieko neišspręs. Ieškojau kitų būdų. Galvoju – gal yra kažkas, kur būčiau išgirstas – ne teisiamas. Kur galėčiau išsikalbėti, bet ir tiesiog pabūti tarp žmonių, kurie supranta.“

Adomas pasakoja, kad apie programą „Drauge“ visai netikėtai perskaitė socialinėse medijose:

„Pirmiausia, turėjau nemažai abejonių. Metus trunkanti draugystė su savanoriu skambėjo kaip didelis įsipareigojimas. Tačiau viduje nusprendžiau, kad noriu kažką keisti, kažko imtis.“

Jau antrą mėnesį susitikimai su savanoriu Adomui tapo įpročiu. Vyras pasakoja, kad jam tai buvo galimybė nors trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir tiesiog pabūti savimi.

Adomui teko kovoti ne tik su po pasibaigusių santykių likusia tuštuma. Jam reikėjo iš naujo mokytis kurti ryšį su vaikais, kurie po skyrybų liko gyventi su mama.

Tačiau Tu neprivalai sudėtingiausiais gyvenimo etapais likti vienas. Yra žmonių, kurie gali ir nori Tave palaikyti, padrąsinti ir paskatinti net tada, kai atrodo, jog daugiau taip nebegali.

Prisijunk ir pajausk, kaip drauge yra lengviau: https://programadrauge.lt/kreipkis-pagalbos/